Laimingo gyvenimo raktas visada buvo, tebėra ir bus gyvenimas su gamta. Nuo seno žmogus gėrėjosi gamta, ji žmogų ir maitino, ir saugojo, ir guodė. Kad gamta yra laimingo gyvenimo raktas, supranta kiekvienas – juk jei tik turime sąlygas, skubame keltis ten, kur daugiau erdvės, kur galime užveisti sodą, pro langą matosi miškas… O štai ką rašė senoliai apie balandį: saulė jau aukštokai pakopėjusi, dieną ne tik kailinius, bet ir švarkus nuvelka, bet naktį žiema dar savo jėgą kartais rodo, dar ne juokais pašąla. Kad ir spaudžia, vis tiek nebe jos valia: kur įsaulė – jau ir žolytė kalasi. Sniegas, dar likęs, pakrūmės pašaliuose susimetęs, jei susižirnijęs (į stambius gumulėlius susiėmęs) – gerą žirnių derlių žada, o kada lygia pluta slūgsta – tegul ir gerai pažeis pievos, sunku bus gražų šieną paimti – lietingos vasaros lauk. Dieną saulutė balutėse prausiasi, naktį ledukas užtraukia – ir vėl ženklas: jei iš pakraščio lygiai traukia, vasara bus vienoda, o jei lyg adatom virsta – bus vasara marga. Ir karštų, ir šaltų, lietingų dienų sulauksi.
Sveikas, gyvenime! 